2009 m. lapkričio 28 d., šeštadienis

baneriukas seimoms.lt


Štai pirmasis baneriukas, kurį sukūrė Andrius. Šiaip, iš malonės. Nieko nereikėjo mokėti ir beveik prašyti nereikėjo. Ar tai ne stebuklas? Mes judame iš nieko, kitaip sakant iš pašaukimo:)

Kurybine grupė


Štai kuo aš didžiuojuosi!
Žmonėmis, kurie juda, klausydami savo širdies.
Jokiu būdu pati negalėjau šito padaryti. Bet tai padarė Dievas!
Man nežinomu būdu surinko Jus ir patraukė link savo darbo. Ačiū Jam!

Šioje vietoje norėčiau, kad moterys pralinksmintų naująsias gupės nares savo pasakojimais - "Kaip mes kūrėme www.seimoms.lt" .
Junkites prie bloggo bendraautorių ir rašykite!

2009 m. lapkričio 7 d., šeštadienis

issipilde

Negaliu patiketi kaip daug kas pasikeite per metus. Tiek svajota, tiek kančių kentėta ir štai... Jis jau yra!!!
Net nežinau kam ir bedėkoti už tai.. Jaučiuosi visiems ir viskam žiauriai dėkinga... JURGAI, kuri ne tik dizainu rūpinosi, bet ir palaikė mane sunkiame gyvenimo etape. SERGEJUI, kuris suprogramavo ir vis dar programuoja TVS'a.
VILMAI, kuri už rankos nusitempė i GNC, kad padrąsintų mane.
RASAI, kuri liko ištikima, kai visos durys buvo uždarytos.
SONATAI, kuri pirmoji atvažiavo pas mane į namus su kompiuteriu ir pasakė: "Imk viską, ko reikia".
VILIJAI, kuri augindama keturis vaikus, (ką tik pagimdžiusi) rašė rašė rašė...
VIRGILIJAI, kuri net per didelį nenorą, įvykdė kiekvieną mano prašymą.
JŪRATEI, kuri nepabijojo administratorės atsakomybės.
Ir kiekvienam, kuris ateityje prisijungs prie šio projekto.
Tokia puiki buvo pradžia. Ne aš viską sujungiau. Tikrai ne aš. Tai buvo ranka stipresnio ir galingesnio... Patvirtinkit, a?:)

2009 m. rugpjūčio 28 d., penktadienis

Seimoms.lt

Brangieji,kreipiuosi pagalbos i visus, kurie nešiojasi širdyje nors lašleį skausmo, kurį jaučiu ir aš. Rašau į tinklaraštį, nes nieko daugiau nesugalvoju. Pradėjus rengti svetainę šeimoms net nėra su kuo pasitarti.
Reikia pagalbos su tituliniu. Mano mintis butu tokia: Randame gerų fotografų ir uzžakome nuotraukų bent po vieną tema ŠEIMA, kuri atspindėtų realų gyvenimą. Kaip judėti toliau, kaip sudėti visą medžiagą, kurią esu sukaupusi? Labai reikia su kažkuo pasitarti...Please..

2009 m. liepos 24 d., penktadienis

Nuo svajonių prie realybės

Pagaliau pradėjau dėti medžiagą į seimoms.lt
Na ir darbas:)) Ta prasme, kad auginant tris vaikus (vienas žindomas) ištaikyti laiko susikaupus sėdėti prie kompo sudėtinga.
Pav.šiandien kėliausi 4,30 ir pradėjau, kol visi miega. Klibinau klibinau visas senas nuotraukas. O baisios!!! Fotografuota su neaiskios paskirties daiktu, nuotraukos asmenines - dar blogiau. Jaučiu, kad sugadins visą reikalą.... Ir pačiai nefaina labai viešintis. Bet ką daryti, kai toks poreikis didžiulis yra??? Teks dalintis net slapčiausiu ir asmeniniu gyvenimu... Ech...

2009 m. birželio 12 d., penktadienis

Konferencija

Buvau sužavėta Seimo rūmuose vykusia Seimo rūmuose vykusia tarptautine konferencija “Šeimų judėjimai Europoje ir Lietuvoje: tikslai, siekiai ir bendradarbiavimas”.
Ypač paguodė mintis,kad visoje Europoje yra judėjimų, kurie skirti šeimai ir dėl šeimos. Elizabeth Bruman (Vokietija) kalbėjo, jog "šeimų politika yra daugiau nei šeimos ir karjeros derinimas, nei lygios galimybės...Šeima kaip gyenimo forma yra patraukli. Šeimos tema yra labai svarbi politikos dalis. Visuomenė išgyvena permainų laikotarpį, tačiau modernūs procesai visuomet yra prieštarigi. Šiuolaikiniam žmogui keliami labai aukšti reikalavimai ir šeima tampa persirengimo vieta, kur keičiamos kaukės. Tik šeimos rate žmogus suvokia save kaip visuotinį, visada mylimą asmenį. Tik šeima užtikrina regeneraciją ir rekreaciją visiems šeimos nariams. Šeima nėra tik privatus asmeninis reikalas. Turime būti suinteresuoti, kad šeimos funkcionuotų."
Giusepe Barbaro (Italija) "Šeima nėra tik asmeninis reikalas. Tai yra ir asmeninis ir visuomeninis reikalas. Nors šeimos vaidmuo yra sunkiai apibrėžiamas. Europai reikia šeimos, kad surastų savo ateitį ir savo tapatybę. Santykis tarp šeimos ir socialinės politikos kiekvienoje šalyje yra labai skirtingas. Turėtume apibrėžti šeimos modelį, tačiau tai padaryti yra labai sunku visai Europai..."
Svečias iš Vengrijos kalbėjo: "Bažnyčia į laiką šeimos rate žiūri kaip į laiką, kur gimsta vertybės.Būtina pripažinti santuokos orumą ir neliečiamumą.Kaip ir gyvybės išsaugojimą ir žmogaus orumą nuo pradėjimo iki mirties. Kiekviena nuostata, nukreipta prieš orumą, nukreipta ir prieš šeimą."
Na, daug nekonspektavau, keletą minčių, kad perteikčiau dvasią, kurioje vyko konferencija. Dalyvavo ministras Dagys, viseministrė Ramonienė, seimo nariai ir daugėlio organizacijų atstovai.
Buvau labai padrąsinta keliauti savo keliu. Man šis renginys buvo dar vienas žodelis iš Dievo.

2009 m. birželio 3 d., trečiadienis

Monologo pabaiga

Ačiu Dievui, pagaliau atsirado žmonių, besidominčių ir pritariančių šiam projektui.
Pirmasis susitikimas įvyko spontaniškai, tikrai ne mano valia. Nutarėme susitikti birželio antroje pusėje. Nesijaučiau visiškai saugi, nes nepažinojau tos organizacijos iš arčiau (be to tokia mano neigiamos patirties įtaka).
O kaip buvau nustebusi, kad sulaukiau gerų žodžių ir palaikymo. Siūlė drauge rengti projektą, net įdarbinti... Niekaip nesuprantu kaip jie mane atkapstė ir patikėjo... Niekaip nesuprantu. NEžinau ką daryti, tačiau džiaugiuosi, kad kažkas kelia iš duobės. Kaip nuostabu, kai Dievas prikelia tai, ką pats palaidoji.