Būti pionieriumi..

Vis gailėdavau savęs,kad nuolatos pakliūnu į situacijas, kuriose jaučiuosi nieko nemokanti, nesuprantanti, niekada to nedariusi ir net nėra kur pasižiūrėti KAIP tai yra daroma... Vieno seminaro šeimoms metu pravirkau, kad neturiu JOKIO VADOVO, kuris pasakytų KĄ reikia daryti, KAIP reikia daryti ir suteiktų informaciją AR GERAI padariau tai ir tai. Seminarą vedanti šeima nustebo tokiu poreikiu, tačiau man bekalbant ir jie pradėjo kalbėti. Kalbėti kažką padrąsinančio apie Timotiejų ir Paulių, apie gražius pavyzdius, pradėjo užtarti mane maldoje.
Tai man suteikė stiprybės judėti toliau, kuriant Mamų klubą. Tačiau "Paulius" taip ir eatsirado.
Kai atėjo laikas imti kitų darbų, konkrečiai knygos "Motinystės paslaptys" rašymo. Vėl jaučiausi kaip kačiukas, įmestas į vandenį. Dirbome komandoje , o komandos nariams buvo reikalingas palaikymas. Kiek galėjau, tiek drąsinau juos kiekviename žingsnyje. Drąsinau moteris, kurios rašė tekstus, drąsinau moteris, kurios taisė, redagavo juos, drąsinau prisijungti dar neapsisprendusias. Ir net tada, kai knyga pasirodė, reikėjo guosti ir drąsinti moteris, kad "viskas yra gerai", nes kai kurios, nepratusios prie viešumos,norėjo išplėšti savo pasakojimus:)))
Emociškai tai buvo labai sunki našta, juo lab, kad ji sutapo su priešlaikiniu Paulytės gimimu.
Bet "Pauliaus" šalia nebuvo...
O Dievas vedė toliau į naujo projekto seimoms.lt kūrimą. Kas tai per daiktas? Net šio dienoraščio pradžioje galiu jausti tą gimdymo kančią, kurią tenka išgyventikiekvienam pionieriui..
Nes jokio "Pauliaus" vėl nėra šalia... O taip norisi paguodos, pastiprinimo, padrąsinimo ir savo darbų įvertinimo. Bent kažkokio "feedbacko"... tačiau jo nėra...
Kartais girdžiu priekaištus Tu turi uždegti, tu turi sukurti, tu privalai... Taip, žinau, kad turiu, privalau ir esu įsipareigojusi..
Graužaties akimirką galiuosi kam visa tai pradėjau.. Kam nuolatos užsikabinu sau kilpą ant kaklo.. Kas mane verčia tai daryti?
Tikriausiai tai pionieriaus pašaukimas:
Matyti tai, ko kiti nemato
Daryti tai, ko niekados nedarei;
Išmokti tai, ko niekas nemokė;
Nešti naštą, kurios niekas nesupras, net artimiausieji.
Taip ir lieku vieniša su savo našta dėl Lietuvos šeimų.

Nežinau ar yra tokių žmonių, kurie norėtų būti pionieriais...