Vakar dalyvavau viešoje diskusijoje tema:"Krikščionybė ir liberalizmas". Buvau daugiau nei nustebinta krikščionių liberalų pasisakymais, jog "krikščionybė suderinama su toliarancija ir pagarba žmogaus teisėms".
Tiesa, niekur taip kaip krikščionybėje žmogus yra gerbiamas ir išaukštintas (turiu omenyje Dievo pažadus apie dangų, amžinybę ir įsūnijimą).
Tačiau ES žmogaus teisių kontekste, kur daugumoje šalių legalizuojama žmogžudystė dar negimusių vaikų, (prisidengiant moters reprodukcine laisve). Tik todėl, kad jie negali paprašyti jų nežudyti. Įdomu koks būtų nors vienas krikščionių-liberalų argumentas kaip jie suderina kūdikių pjaustymą į daleles ir išmetimą į šiūkšlių dėžę su krikščionybe?
Viena jauna krikščionė libaralė džiaugėsi, jog galės parodyti meilę homoseksualistams, dalyvaudama gėjų parade kitą savaitę.
Tarp kitko dalyvauvusi homoseksualistų porelė visai neapsidžiaugė krikščioniška meile, bet pareikalavo politiškai įtvirtinti jų laisvės.
Norėtusi, kad krikščionys nebūtų tokie naivūs ir labiau pasigilintų į Šventąjį Raštą bei savo tikėjimą.
Kas labiau nei krikščionys myli savo artimą? Tikriausiai niekas... Prisiminkime Niče: "pastumk suklupusį".
Kol nebuvau tikinti, nesupratau kaip galima iš širdies nesavanaudiškai mylėti artimą.. O čia standartai žymiai aukštesni - myleti priešą...
Beda tai, kad naivūs žmonės įsivaizduoja, jog homoseksualistai, lezbietės, feministės ir kitos mažumos atsilygins tuo pačiu - meile į meilę. Deja, realybė yra kitokia.
Šiandien parado, o rytoj pareikalaus Jūsų vaikų... Pusė nakties negalėjau užmigti...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą