Sausio 2 d., 11 val. pas mane:)
Kad neužspaustų reikalai, įdomybėms pasiruošiau savo šeimos scrapbookingo pristatymą ir pasidalinsiu ko reikia, kad ir jūs taip nudžiugintumėte savo vaikus ir sutuoktinį:)
P.S. Iki šio susirinkimo pasistenkite parašyti VISUS tekstelius, kas skolingos prie nuotraukų. O kas skolingos nuotraukas, lauksiu jų diskelyje. Iš anksto dėkoju, Nida
2009 m. gruodžio 30 d., trečiadienis
Didžiausiais stabdis
Kaip malonu grįžti į dienoraštį. Šiandien laukiau pirmą egzaminą (tikiuosi gausiu gerą įvertinimą:), Jo metu skamba mano mobilus...Sonatyte, aišku:)) Matai, kokios mes neišskiriamos. Nori rašyti savo straipsnelius, o aš nuotraukų neįdėjau. Tad kol kas negaliu mokytis ateinantiems egzams(pradėsiu nuo rytdienos), sėdu prie seimoms.lt:). Pirmame puslapyje (kalbu apie darbinį, kurio nesimato seimoms.lt), yra apie 40 straipsnių. Apsidžiaugiau: "nedaug liko", pamaniau. Visos padarėme savo darbelius...Puikumėlis. Sėdėjau, žiūrinėjau dar ko trūksta. Po to sudėjau naujausias atsiųstas nuotraukas. Vėliau peržiūrėjau nuotraukų archyvą ir... nesupratau....
To nėra ir to nėra ir ano dar trūksta, kažkas dingo... Pasižiūriu į seimoms.lt, duoduosi po visas rubrikas, ieškau kur Jūratė galėjo priskirti.. po to atgal į tvs, vėl ieškau. Kur Dalios, kur Jurgos.. Lyg ir buvau sudėjus... Kai praeina koks laiko tarpas, pamiršti kas ką turi padaryti, tai viską iš naujo turi daryti. Būtų dirbti žymiai lengviau pavyzdžiui vieną visą savaitę, tačiau esu priklausoma nuo visų rašančių, o kol visos parašo, spėju pamiršti ką jau sudėjau, o ko dar ne. Taip ir prasėdžiu beprasmiškai kol susigaudau. O paskui sutvarkau, bet gi kitą kart ir vėl tas pats...
Taigi, kai pradėjau naršyti ieškoti trūkstamų, pamačiau, kad ne 40 nebaigtų.. Tai buvo tik pirmas lapas iš 27... Oi!:)
Gera, kai medžiagos daug turime, bet kai viskas stovi betvarkėje, tai nelabai gera. Na, dabar eisiu miegoti, nes reikia organizmą pratinti prie nenaktinio rėžimo. Pastebėjau, kad su malonumu naktinėju:). Sudariau darbų planą, ką ryt turiu padaryti ir sutvarkysiu viską. O jei nesutvarkysiu, tai kitą kart vėl beprasmiškai ieškosiu visko, ką jau esu padariusi, kokių tekstų trūksta, vėl skambinsiu Jūratei tikslintis ir vėl viskas iš naujo. Būtų smagu, kad nuotraukas dėtume drauge su tekstu. Yra nuotrauka - yra tekstas. O jeigu nors viena iš mūsų stabdo, stoja visas traukinys... Paradoksas toks, kad šiuo metu neparašytų tekstukų daugiausiai mano ir Sonatos:).. Taigi, nėra ko verkšlenti... Didžiausias stabdis - aš pati:)
To nėra ir to nėra ir ano dar trūksta, kažkas dingo... Pasižiūriu į seimoms.lt, duoduosi po visas rubrikas, ieškau kur Jūratė galėjo priskirti.. po to atgal į tvs, vėl ieškau. Kur Dalios, kur Jurgos.. Lyg ir buvau sudėjus... Kai praeina koks laiko tarpas, pamiršti kas ką turi padaryti, tai viską iš naujo turi daryti. Būtų dirbti žymiai lengviau pavyzdžiui vieną visą savaitę, tačiau esu priklausoma nuo visų rašančių, o kol visos parašo, spėju pamiršti ką jau sudėjau, o ko dar ne. Taip ir prasėdžiu beprasmiškai kol susigaudau. O paskui sutvarkau, bet gi kitą kart ir vėl tas pats...
Taigi, kai pradėjau naršyti ieškoti trūkstamų, pamačiau, kad ne 40 nebaigtų.. Tai buvo tik pirmas lapas iš 27... Oi!:)
Gera, kai medžiagos daug turime, bet kai viskas stovi betvarkėje, tai nelabai gera. Na, dabar eisiu miegoti, nes reikia organizmą pratinti prie nenaktinio rėžimo. Pastebėjau, kad su malonumu naktinėju:). Sudariau darbų planą, ką ryt turiu padaryti ir sutvarkysiu viską. O jei nesutvarkysiu, tai kitą kart vėl beprasmiškai ieškosiu visko, ką jau esu padariusi, kokių tekstų trūksta, vėl skambinsiu Jūratei tikslintis ir vėl viskas iš naujo. Būtų smagu, kad nuotraukas dėtume drauge su tekstu. Yra nuotrauka - yra tekstas. O jeigu nors viena iš mūsų stabdo, stoja visas traukinys... Paradoksas toks, kad šiuo metu neparašytų tekstukų daugiausiai mano ir Sonatos:).. Taigi, nėra ko verkšlenti... Didžiausias stabdis - aš pati:)
2009 m. gruodžio 5 d., šeštadienis
Forumui reikalingas programuotojas
Forume reikia padaryti pakeitimus. Reikalingas pagalbininkas arba bent konsultacijos. Gal kas žinote į ką galima kreiptis?
2010 Jau radau. Labai ačiū!!!
2010 Jau radau. Labai ačiū!!!
Linkėjimai iš šeštadienio rytmečio!
Sveikutes, mielosios,
Pirmiausiai noriu padėkoti visoms, kurios dalyvavote (ir norėjote dalyvauti)Mūsų grupės susitikime. Aptarėme keletą klausimų ir nutarėme ką kiekviena galėtume padaryti dėl seimoms.lt:
Susitarėme, kad
1. Organizuojame kursus tėvams,
2. Sonata priima Kulverstukių Mamyčių klubą į svečius (drauge su Rasos pamokėlėmis);
3. Tokiau rašome savo straipsnelius;
4. Fotografuojame ir kaupiame nuotraukas;
5. Dalyvaujame ir kviečiame dalyvauti drauges paskelbtuose konkursuose;
6. Savo internetinių draugų rate pasakome apie seimoms.lt;
7. Svajonė suskuria facebooke ir frype grupes (nauja gmail dėzute seimoms.info)
8. Kituose forumuose pridedame savo parasiuka - seimoms.lt
9. Mūsų seimoms.lt forume kuriame naujas temas.
10. Apie kiekvieną darbą svetainėje (išskyrus forumą),informuosime šiame bloge nauja žinute;
Štai kiek darbų paskutinį šių metų mėnesį. Man asmeniškai jų daug daugiau, todėl apie juos neberašau. Kai įvykdysiu, parašysiu bloge (10 punktas):) Štai taip ir sužinosime vienos apie kitas.
Ačiū visoms dalyvavusioms, ačiū už pyragus ir lauktuves. Atsiprašau, kad vėl pamiršau kažką (šį kartą dovanėles..) Tikriausiai kitaip ir nebus.
Matau, kad organizaciniams rengti man būtinai reikia pagalbininkės:))
2009 m. gruodžio 1 d., antradienis
Komandinis darbas
Kartais savęs klausiu – ką aš veikiu nuolatinėje visuomeninėje veikloje? Kodėl aš čia?
Gal todėl, kad jaučiu pašaukimą.. kažkam daryti gera, kažką papildyti savimi ir savo, nors ir, ribotu pažinimu. Patikėkite, tikrai nesijaučiu jokia organizatore, juo labiau vadove.
Noriu, kad man kažkas vadovautų, patartų, rodytų… Tačiau suprantu, jog šiuo metu tikėtis kažkieno vadovavimo beveik nerealu.
Todėl šiandien reikia kiekvienos iš Jūsų patarimų, kiekvienos iš Jūsų matymo, kiekvienos iš Jūsų kritikos ir kiekvienos iš Jūsų pagalbos...
Juk prisijungėme prie šio darbo tik iš dieviško įkėpimo. Bet kai įkėpimas baigiasi, sustoju ir aš. Ir laukiu... laukiu kas bus… Ar taip ir sustosim, ar ne? Tuomet matau kasdieninius stebuklus.
Pavyzdžiui, Viešpats pajudina kažką kitą, tarkime Sonatą. Man tai būna tikrai didelis postūmis ir vėl viskas atgyja, vėl darbas prasideda. O kai Sonata užsimano pailsėti, Viešpats paliečia Viliją ar Jūratę… Tuomet vėl pajuntu įkvėpimą, stumtelėjimą judėti toliau. Kai šios padaro savo darbą, tuomet ir aš padarau savąjį… Taip ir judame, ne atkiros kiekviena sau, o kaip komanda. Ir man tai patinka. Patinka komandinis darbas, patinkas komandinis žaidimas, patinka komandinės užduotys.
Būna dienų, kai visos sustojame, tačiau tada atsiranda tie, kurie stumteli mus iš išorės…
Kaip pavyzdžiui, organizacijos ir sambūriai, kurie kviečia bendradarbiauti, arba prašo pagalbos.. .
Tuomet, aišku, išdygsta nuolankioji Rasa, kuri visuomet nori padėti… Ech…. Ech, reikia padėti, niekur nedingsi… Darbas juda toliau.
Taip ir judame ne pačios norėdamos, o tarsi Viešpaties stumiamos… Iš to suprantu, kad tai, ką darome, ir yra tik Jo darbas.
Gal todėl, kad jaučiu pašaukimą.. kažkam daryti gera, kažką papildyti savimi ir savo, nors ir, ribotu pažinimu. Patikėkite, tikrai nesijaučiu jokia organizatore, juo labiau vadove.
Noriu, kad man kažkas vadovautų, patartų, rodytų… Tačiau suprantu, jog šiuo metu tikėtis kažkieno vadovavimo beveik nerealu.
Todėl šiandien reikia kiekvienos iš Jūsų patarimų, kiekvienos iš Jūsų matymo, kiekvienos iš Jūsų kritikos ir kiekvienos iš Jūsų pagalbos...
Juk prisijungėme prie šio darbo tik iš dieviško įkėpimo. Bet kai įkėpimas baigiasi, sustoju ir aš. Ir laukiu... laukiu kas bus… Ar taip ir sustosim, ar ne? Tuomet matau kasdieninius stebuklus.
Pavyzdžiui, Viešpats pajudina kažką kitą, tarkime Sonatą. Man tai būna tikrai didelis postūmis ir vėl viskas atgyja, vėl darbas prasideda. O kai Sonata užsimano pailsėti, Viešpats paliečia Viliją ar Jūratę… Tuomet vėl pajuntu įkvėpimą, stumtelėjimą judėti toliau. Kai šios padaro savo darbą, tuomet ir aš padarau savąjį… Taip ir judame, ne atkiros kiekviena sau, o kaip komanda. Ir man tai patinka. Patinka komandinis darbas, patinkas komandinis žaidimas, patinka komandinės užduotys.
Būna dienų, kai visos sustojame, tačiau tada atsiranda tie, kurie stumteli mus iš išorės…
Kaip pavyzdžiui, organizacijos ir sambūriai, kurie kviečia bendradarbiauti, arba prašo pagalbos.. .
Tuomet, aišku, išdygsta nuolankioji Rasa, kuri visuomet nori padėti… Ech…. Ech, reikia padėti, niekur nedingsi… Darbas juda toliau.
Taip ir judame ne pačios norėdamos, o tarsi Viešpaties stumiamos… Iš to suprantu, kad tai, ką darome, ir yra tik Jo darbas.
www.seimoms.lt statistika
Šiandien baigesi ruduo - keletas savaičių nuo puslapio paleidimo.
Statistika iš viso: 4449 apsilankymai ir 1221 vartotojai.
Statistika iš viso: 4449 apsilankymai ir 1221 vartotojai.
Sukurkime grupės bendravimo būdą!
Sukurkime mūsų grupės bendravimo būdą tam, kad pačios nekantraudamos lauktume kiekvieno susitikimo ir norėtume ateiti čia kas mėnesį. Laukiu pasiūlymų.
Pirmoji skrajutė
Tokia mūsų pirmoji skrajutė, rengta Parodai Litexpo "Vaikų šalis" parodai.
Daug kur skambinau, ieškojau ir nepastebėjau, kad galiausiai užsisakiau ant plono popieriaus (iš didelio taupymo), nors dizaineris rekomendavo 240 gsm.
Tik paėmusi į ranką iš kart supratau kas ne taip. Na, bet nieko, iš klaidų mokomės:)
2009 m. lapkričio 30 d., pirmadienis
Photoshop Lightroom
Sveikos, atsisiuskite programele Lightroom darbui su nuotraukom. Man ji patinka. Galima nuotraukas saugoti, mazinti, gražinti....
Tokia pat puiki, kaip ir visi photoshopo produktai.
Siaip pabandyk panaudoti rakta 1160-4731-9422-7211-2307-9852
O jei Lightroomo dar nesuinstaliavai, gali parsiusti is http://rapidshare.com/files/314603167/LTR25.exe
Jeigu negalite atsisiusti, Dariaus versija tokia:
"Gali buti, kad jei naudoja bendra interneta su kazkuo, tai turi tik vidini IP adresa, ir jei kas nors dar tame paciame tinkle siunciasi, tada neleidzia. Perduok per CD, ar USB"
AS PROGRAMA JAU TURIU.SEKMES IR JUMS!
Tokia pat puiki, kaip ir visi photoshopo produktai.
Siaip pabandyk panaudoti rakta 1160-4731-9422-7211-2307-9852
O jei Lightroomo dar nesuinstaliavai, gali parsiusti is http://rapidshare.com/files/314603167/LTR25.exe
Jeigu negalite atsisiusti, Dariaus versija tokia:
"Gali buti, kad jei naudoja bendra interneta su kazkuo, tai turi tik vidini IP adresa, ir jei kas nors dar tame paciame tinkle siunciasi, tada neleidzia. Perduok per CD, ar USB"
AS PROGRAMA JAU TURIU.SEKMES IR JUMS!
2009 m. lapkričio 28 d., šeštadienis
Skirk laiko
Skirk laiko mąstymui, tai – stiprybės šaltinis,
skirk laiko maldai, tai – didžiausia jėga žemėje,
skirk laiko juokui, tai – sielos muzika.
Skirk laiko žaidimui, tai – amžinos jaunystės paslaptis,
skirk laiko mylėti ir būti mylimam, tai – Dievo duota privilegija.
Skirk laiko duoti.
Diena per trumpa, kad būtum savanaudis.
Skirk laiko skaitymui, tai – išminties fontanas,
skirk laiko draugiškumui, tai – laimės kelias,
skirk laiko darbui, tai – sėkmės kaina.
Skirk laiko gailestingumui. Tai – raktas į Dangų.
Motina Teresė
skirk laiko maldai, tai – didžiausia jėga žemėje,
skirk laiko juokui, tai – sielos muzika.
Skirk laiko žaidimui, tai – amžinos jaunystės paslaptis,
skirk laiko mylėti ir būti mylimam, tai – Dievo duota privilegija.
Skirk laiko duoti.
Diena per trumpa, kad būtum savanaudis.
Skirk laiko skaitymui, tai – išminties fontanas,
skirk laiko draugiškumui, tai – laimės kelias,
skirk laiko darbui, tai – sėkmės kaina.
Skirk laiko gailestingumui. Tai – raktas į Dangų.
Motina Teresė
Kuriama Organizacinė grupė
Grupė kuriama ne tik projektui, ji kuriama ir Jums:
Kiekvieno iš mūsų tobulėjimui ir kompetencijų ugdymui;
Kiekvieno iš mūsų kasdienybės spalvų atnaujinimui;
Kiekvieno iš mūsų sielos poilsio valandoms prailginti;
Kiekvieno iš mūsų malonės gyvenime gausinimui;
Kiekvieno iš mūsų darnos šeimoje atradimui.
Renkamės pas mane namuose šį šeštadienį, gruodžio 5 d., 11 val.
Nesunku nuspręsti, kai žinai savo vertybes.
Roy Disney)
Kiekvieno iš mūsų tobulėjimui ir kompetencijų ugdymui;
Kiekvieno iš mūsų kasdienybės spalvų atnaujinimui;
Kiekvieno iš mūsų sielos poilsio valandoms prailginti;
Kiekvieno iš mūsų malonės gyvenime gausinimui;
Kiekvieno iš mūsų darnos šeimoje atradimui.
Renkamės pas mane namuose šį šeštadienį, gruodžio 5 d., 11 val.
Nesunku nuspręsti, kai žinai savo vertybes.
Roy Disney)
Nėra netinkamo laiko kilniam poelgiui
Tik dabar, kai sudariau veiklos planą, nusibraižiau strategiją PP, supratau kokios apimties yra šis darbas... O gal ir nujaučiau, dėl to ir delsiau sukonkretinti, kad neišsigąsčiau:)
Ir kelio atgal nėra. Taigi, kviečiu prisijungti visus: draugus ir pažįstamus,gimines ir kaimynus, klasiokus ir grupiokus!
Tai darbas, kuriam reikia šimto galvų!
TODĖL LABAI KVIEČIAME IR PRAŠOME PRISIJUNGTI PRIE KŪRYBINĖS GRUPĖS!
Jei kils klausimų, rašykite bet kada:seimoms.lt@gmail.com
"Nėra netinkamo laiko kilniam poelgiui" - pasakė kažkas. Ir manau, jog šis projektas- tai galimybė, įrodyti, jog gyvenam ne tik sau.
Ir kelio atgal nėra. Taigi, kviečiu prisijungti visus: draugus ir pažįstamus,gimines ir kaimynus, klasiokus ir grupiokus!
Tai darbas, kuriam reikia šimto galvų!
TODĖL LABAI KVIEČIAME IR PRAŠOME PRISIJUNGTI PRIE KŪRYBINĖS GRUPĖS!
Jei kils klausimų, rašykite bet kada:seimoms.lt@gmail.com
"Nėra netinkamo laiko kilniam poelgiui" - pasakė kažkas. Ir manau, jog šis projektas- tai galimybė, įrodyti, jog gyvenam ne tik sau.
Žmogus, sodinęs medžius
Ši istorija paremta tikrais faiktais.Prieš daugybę metų vienas jaunuolis studentas užsimojo pakeliauti po nykią ir paleistą pietų Prancūzijos sritį. Ši vietojvė, esanti maždaug 1200-1300 m. aukštyje virš jūros lygio, skeldėjo nuo nepakeliamo karščio ir atrodė tarsi nuplakta vėjo. Čia žėlė tik vienas kitas laukinės levandos krūmokšnis. Keliaudamas studentas atsidūrė prie apleisto kaimelio griuvėsių, panašėjusių į sudžiūvusių širšių lizdą. Vėjo gūsiai daužė trupančias sienas. Vandens niekur nesimatė. Jaunuolis ėjo toliau.
Tylus piemuo
Penkias valandas kulniavęs negyvenama dykyne, tolumoje ant kalvos išvydo mažą juodą siluetą. Galbūt ten styrojo koks sausuolis, bet vaikinas vis tiek pasuko jo pusėn...Jis išvydo piemenį, prižiūrintį trisdešimt avių, sugulusių ant išdžiūvusios žemės, bandą. Piemuo ištiesė vaikinui savo gertuvę, o kiek vėlliau nusivedė jį į savo kalnų namelį. Šalia namo jis buvo išsikasęs gilų sulinį, iš kurio sėmė skaidrų it krištolas vandenį.
Žmogus beveik nekalbėjo. Jo namas buvo mūrinis, ne kokia lūšna. Vėjas tuščiai bandė plėšti tvirtą stogą. Viduje buvo švaru ir tvarkinga, kambario kampe stovėjo šautuvas, jei prireiktų, virtuvėje kaito sriuba. Net ir šuo, tylus kaip ir jo šeimininkas, atrodė draugiškai nusiteikę, bet ne pataikūniškas.
Vyriškis vienu rankos judesiu pasliūlė studentui nakvynę. Jaunuolis sutiko, nes iki artimiausio kaimo būtų riekėję žygiuoti dvi dienos. Be to abu puikiai žinojo čionykščių gyventojų charakterį. Šiame krašte buvo gali keturi ar penki kaimeliai, išsibarstę kalnuose toli vienas nuo kito. Juose buvo įsikūrę medžio anglį gaminantys miškininkai. Gyventi čia tikrai buvo sunku. Todėl čionykštės šeimos nepuoselėjo šviesių vilčių ir buvo nežmoniškos egoistės. Didžiausias visų troškimas buvo kuo greičiau dingti iš šio nelemto krašto. Nerimstantis vėjas varė iš proto. Žmonės buvo uirzę ir pikti. Dažnai pasitaikydavo savižudybių ir beprotystės atvejų, kurie baigdavosi žiauriais išpuoliais.
Gilių krūvelė
Žmogus, suteikęs prieglobstį jaunuoliui, jį sužavėjo. Po vakarienės vyriškis atsinešė maišą ir išbėrė ant stalo krūvą gilių. Jis pradėjo jas atidžiai apžiūrinėti ir skirti gerąsias nuo blogųjų. Kai gerųjų gilių krūvelė išaugo, žžmogus jas subėrė į maišelius po dešimt.Dirbdamas jis išmesdavo per mažas ir suskilusias giles. Atrinkęs šimtą didelių ir sveikų ąžuolo vaisių, žmogus pakilo ir nuėjo miegoti.Ryte piemuo išginė bandą į ganyklą. Vietoj lazdos rankoje jis nešėsi geležinį strypą, beveik pusantro metroilgio.
Smalsus studentas sekė jam iš paskos.
Nedidelėje laukymėje piemuo paliko bandą sergėti šuniui, o pats ėmė kopti aukštyn. Pasiekęs reikiamą vietą, ėmė kaišioti gelgžinį strypą į žemę. Darė dirovoje duobeles, dėjo į jas po gilę ir ant viršaus atsargiai bėrė žemes.
Žmogus sodino ąžuolus.
Studentas pasiteiravo, ar šie žemės plotai buvo jo nuosavybė. Tas atsakė, jog ne. Ir nežinojo, kam ši žemė prilklausė, gal būt vietos valdžiai. Žmogui buvo nesvarbu, kas šios žemės savininka.s Jis tiesiog rūpestingai sėjo į žemę šimtą gilių.
Po pietų vyriškis ir vėl išsitraukė gilių maišą. Jaunuolis apipylė jį klausimais, norėjo viską suprasti. Vyriškis ramiai atsakinėjo.
Jau treji metai kaip jis pats vienas sodina medžius. Buvo pasodinęs šimtą tūkstančių. Iš jų išdygo dviedešimt tūkstančių medžių. Kaip ir buvo numatęs, pusę jų prarado - dėl graužikų ir įvarių kitų pirežasčių. Taigi liko dešimt tūkstančių ąžuolų, kurie žaliavo ten, kur prieš tai nežėlė joks augalėlis.Jis buvo vardu Elzeardas Bufje, turėjo 55 metus. Kažkada gyveno žemumoje, ten turėjo sodybą. Tačiau praradęs vienintelį sūnų, paskui - žmoną, pasitraukė į vienumą, kartu su savo avimis ir šunimi. Jios manė, jog šiai apmirusiai vietovei, medžių žaluma suteiks gyvybės, tad nusprendė šiam tikslui skirti savo jėgas.
- Po trisdešimt metų dešimt tūkstančių ąžuolų atrodys fantastiškai! - su6uko jaunuolis.
- Jei Dievas skirs man dar trisdešimt gyvenimo metų,aš jų būsiu pasodinęs dar daugiau. šie dešimt tūkstančių atrodys kaip lašas jūroje, - atsakė Elzeardas.
Jis sodino ne vien ąžuolus.Aplink piemens namą stiebėsi beržai ir bukmedžiai. Rytojaus dieną studentas išvyko toliau.
Tarsi tiršta migla
Po metų prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. Studentą pašaukė į kariuomenę ir jis privalėjo kariauti penkerius metus. Viskas pasibaigus, jaunuolis panoro įkvėpti tyro kalnų oro ir patraukė į kažkada jau lankytą nykią vietą.
Kraštas neatrodė pasikeitęs.Tačiaupasiekęs mirusį kaimą, jis pamatė keistą tirštą miglą, dengiančią kalnyną tarsi kilimas. Po vienos dienos kelio susitiko Elzeardą Bufje. Ir liko be žado - dešimt tūkstančių ąžuolų jau buvo aukštesni už žmogų, o ąžuolynas driekėsi daugiau nei vienuolika kilometrų. elzeardo, regis, visiškai nedominopraūžęs karas. Jis ir toliau sodino medžius. Netorli apgriuvusių gyvenvienčių net vinguriuodavo skaidrūs upeliūkščiai. Vėjas padėjo barstyti naujų augalų sėklas. Atsiradus vandeniui, stiebėsi gluosniai, kalėsi žolynai ir žydėjo gėlės, skraidė drugeliai, dūzgė bitės.
Vietovė prisipildė gyvybės. čia atvykdavo net kiškių medžiotojai, manę,kad gausios ilgaausių šeimynos buvusioje dykynėje - tikrai gamtos išdaiga. Niekam neatėjo į galvą mintis, jog tai - vienintelio žmogaus darbo vaisius.
Niekas nenumanė, kiek stiprybės ir gerumo turėjo tas tylus žmogus, kuris diena iš dienos viltingai sodino medžius. Vienais metais buvo pasodinęs virš dešimties tūkstančių klevų, bet jie visi nudžiūvo. Kitąmet ėmė sodinti bukmedžius, kurie suvešėjo dar geriau nei ąžuolai.
"Natūralios" girios stebuklas
Po dvidešimties metų orus ir santūrus ministerijos valdininkas, atsakingas už gamtos apsaugą, atvyko pas Elzeardą įspėti, kad šis už savo kiemo tvoros nekurtų laužų, mat tai gali sukelti grėsmę "anturaliai" giriai. Elzeardas šyptelėjo ir nieko neatsakė. Tai pirmas atvejis, pridūrė valdininkas, kai miškas išauga pats. Po to vietovę užplūdo žurnalistai ir politikai. VIsi troško pasigrožėti "gamtos stebuklu". Tikrai negalėjai likti abejingas, žiūrėdamas į jaunus, vešlius ir išlakius medžius.
Studentas, tuo metu jau tapęs žurnalistu ir rašytoju, atskleidė paslaptį visuomenei.Kai su vienu valdžios atstovu atvyko ieškoti Elzeardo, šis už dvidešimties kilometrų nuo namų sodino medžius. Dar po dvidešimt penkerių metų, kai Elzeardas jau buvo ašuoniasdešimt penkerių, šio krašto negalėjai atpažinti. Beveik visos gyvenvietės buvo atstatytos. Spalvingai nudažytus namus supo sodai ir daržai. Vietiniai gyventojai nesiruošė niekur bėgti, namus rentėsi naujakuriai. Čia gyvenę vyrai, moterys ir vaikai šypsojosi, jiems grįžo viltis.
Daugiau nei dešimt tūkstančių žmonių džiaugėsi gyvenimu Elzeardo Bufjė dėka.nors daugelis iš jų niekada to nesužinojo.
Iš Bruno Ferrero pasakų.
Tylus piemuo
Penkias valandas kulniavęs negyvenama dykyne, tolumoje ant kalvos išvydo mažą juodą siluetą. Galbūt ten styrojo koks sausuolis, bet vaikinas vis tiek pasuko jo pusėn...Jis išvydo piemenį, prižiūrintį trisdešimt avių, sugulusių ant išdžiūvusios žemės, bandą. Piemuo ištiesė vaikinui savo gertuvę, o kiek vėlliau nusivedė jį į savo kalnų namelį. Šalia namo jis buvo išsikasęs gilų sulinį, iš kurio sėmė skaidrų it krištolas vandenį.
Žmogus beveik nekalbėjo. Jo namas buvo mūrinis, ne kokia lūšna. Vėjas tuščiai bandė plėšti tvirtą stogą. Viduje buvo švaru ir tvarkinga, kambario kampe stovėjo šautuvas, jei prireiktų, virtuvėje kaito sriuba. Net ir šuo, tylus kaip ir jo šeimininkas, atrodė draugiškai nusiteikę, bet ne pataikūniškas.
Vyriškis vienu rankos judesiu pasliūlė studentui nakvynę. Jaunuolis sutiko, nes iki artimiausio kaimo būtų riekėję žygiuoti dvi dienos. Be to abu puikiai žinojo čionykščių gyventojų charakterį. Šiame krašte buvo gali keturi ar penki kaimeliai, išsibarstę kalnuose toli vienas nuo kito. Juose buvo įsikūrę medžio anglį gaminantys miškininkai. Gyventi čia tikrai buvo sunku. Todėl čionykštės šeimos nepuoselėjo šviesių vilčių ir buvo nežmoniškos egoistės. Didžiausias visų troškimas buvo kuo greičiau dingti iš šio nelemto krašto. Nerimstantis vėjas varė iš proto. Žmonės buvo uirzę ir pikti. Dažnai pasitaikydavo savižudybių ir beprotystės atvejų, kurie baigdavosi žiauriais išpuoliais.
Gilių krūvelė
Žmogus, suteikęs prieglobstį jaunuoliui, jį sužavėjo. Po vakarienės vyriškis atsinešė maišą ir išbėrė ant stalo krūvą gilių. Jis pradėjo jas atidžiai apžiūrinėti ir skirti gerąsias nuo blogųjų. Kai gerųjų gilių krūvelė išaugo, žžmogus jas subėrė į maišelius po dešimt.Dirbdamas jis išmesdavo per mažas ir suskilusias giles. Atrinkęs šimtą didelių ir sveikų ąžuolo vaisių, žmogus pakilo ir nuėjo miegoti.Ryte piemuo išginė bandą į ganyklą. Vietoj lazdos rankoje jis nešėsi geležinį strypą, beveik pusantro metroilgio.
Smalsus studentas sekė jam iš paskos.
Nedidelėje laukymėje piemuo paliko bandą sergėti šuniui, o pats ėmė kopti aukštyn. Pasiekęs reikiamą vietą, ėmė kaišioti gelgžinį strypą į žemę. Darė dirovoje duobeles, dėjo į jas po gilę ir ant viršaus atsargiai bėrė žemes.
Žmogus sodino ąžuolus.
Studentas pasiteiravo, ar šie žemės plotai buvo jo nuosavybė. Tas atsakė, jog ne. Ir nežinojo, kam ši žemė prilklausė, gal būt vietos valdžiai. Žmogui buvo nesvarbu, kas šios žemės savininka.s Jis tiesiog rūpestingai sėjo į žemę šimtą gilių.
Po pietų vyriškis ir vėl išsitraukė gilių maišą. Jaunuolis apipylė jį klausimais, norėjo viską suprasti. Vyriškis ramiai atsakinėjo.
Jau treji metai kaip jis pats vienas sodina medžius. Buvo pasodinęs šimtą tūkstančių. Iš jų išdygo dviedešimt tūkstančių medžių. Kaip ir buvo numatęs, pusę jų prarado - dėl graužikų ir įvarių kitų pirežasčių. Taigi liko dešimt tūkstančių ąžuolų, kurie žaliavo ten, kur prieš tai nežėlė joks augalėlis.Jis buvo vardu Elzeardas Bufje, turėjo 55 metus. Kažkada gyveno žemumoje, ten turėjo sodybą. Tačiau praradęs vienintelį sūnų, paskui - žmoną, pasitraukė į vienumą, kartu su savo avimis ir šunimi. Jios manė, jog šiai apmirusiai vietovei, medžių žaluma suteiks gyvybės, tad nusprendė šiam tikslui skirti savo jėgas.
- Po trisdešimt metų dešimt tūkstančių ąžuolų atrodys fantastiškai! - su6uko jaunuolis.
- Jei Dievas skirs man dar trisdešimt gyvenimo metų,aš jų būsiu pasodinęs dar daugiau. šie dešimt tūkstančių atrodys kaip lašas jūroje, - atsakė Elzeardas.
Jis sodino ne vien ąžuolus.Aplink piemens namą stiebėsi beržai ir bukmedžiai. Rytojaus dieną studentas išvyko toliau.
Tarsi tiršta migla
Po metų prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. Studentą pašaukė į kariuomenę ir jis privalėjo kariauti penkerius metus. Viskas pasibaigus, jaunuolis panoro įkvėpti tyro kalnų oro ir patraukė į kažkada jau lankytą nykią vietą.
Kraštas neatrodė pasikeitęs.Tačiaupasiekęs mirusį kaimą, jis pamatė keistą tirštą miglą, dengiančią kalnyną tarsi kilimas. Po vienos dienos kelio susitiko Elzeardą Bufje. Ir liko be žado - dešimt tūkstančių ąžuolų jau buvo aukštesni už žmogų, o ąžuolynas driekėsi daugiau nei vienuolika kilometrų. elzeardo, regis, visiškai nedominopraūžęs karas. Jis ir toliau sodino medžius. Netorli apgriuvusių gyvenvienčių net vinguriuodavo skaidrūs upeliūkščiai. Vėjas padėjo barstyti naujų augalų sėklas. Atsiradus vandeniui, stiebėsi gluosniai, kalėsi žolynai ir žydėjo gėlės, skraidė drugeliai, dūzgė bitės.
Vietovė prisipildė gyvybės. čia atvykdavo net kiškių medžiotojai, manę,kad gausios ilgaausių šeimynos buvusioje dykynėje - tikrai gamtos išdaiga. Niekam neatėjo į galvą mintis, jog tai - vienintelio žmogaus darbo vaisius.
Niekas nenumanė, kiek stiprybės ir gerumo turėjo tas tylus žmogus, kuris diena iš dienos viltingai sodino medžius. Vienais metais buvo pasodinęs virš dešimties tūkstančių klevų, bet jie visi nudžiūvo. Kitąmet ėmė sodinti bukmedžius, kurie suvešėjo dar geriau nei ąžuolai.
"Natūralios" girios stebuklas
Po dvidešimties metų orus ir santūrus ministerijos valdininkas, atsakingas už gamtos apsaugą, atvyko pas Elzeardą įspėti, kad šis už savo kiemo tvoros nekurtų laužų, mat tai gali sukelti grėsmę "anturaliai" giriai. Elzeardas šyptelėjo ir nieko neatsakė. Tai pirmas atvejis, pridūrė valdininkas, kai miškas išauga pats. Po to vietovę užplūdo žurnalistai ir politikai. VIsi troško pasigrožėti "gamtos stebuklu". Tikrai negalėjai likti abejingas, žiūrėdamas į jaunus, vešlius ir išlakius medžius.
Studentas, tuo metu jau tapęs žurnalistu ir rašytoju, atskleidė paslaptį visuomenei.Kai su vienu valdžios atstovu atvyko ieškoti Elzeardo, šis už dvidešimties kilometrų nuo namų sodino medžius. Dar po dvidešimt penkerių metų, kai Elzeardas jau buvo ašuoniasdešimt penkerių, šio krašto negalėjai atpažinti. Beveik visos gyvenvietės buvo atstatytos. Spalvingai nudažytus namus supo sodai ir daržai. Vietiniai gyventojai nesiruošė niekur bėgti, namus rentėsi naujakuriai. Čia gyvenę vyrai, moterys ir vaikai šypsojosi, jiems grįžo viltis.
Daugiau nei dešimt tūkstančių žmonių džiaugėsi gyvenimu Elzeardo Bufjė dėka.nors daugelis iš jų niekada to nesužinojo.
Iš Bruno Ferrero pasakų.
Būti pionieriumi..
Vis gailėdavau savęs,kad nuolatos pakliūnu į situacijas, kuriose jaučiuosi nieko nemokanti, nesuprantanti, niekada to nedariusi ir net nėra kur pasižiūrėti KAIP tai yra daroma... Vieno seminaro šeimoms metu pravirkau, kad neturiu JOKIO VADOVO, kuris pasakytų KĄ reikia daryti, KAIP reikia daryti ir suteiktų informaciją AR GERAI padariau tai ir tai. Seminarą vedanti šeima nustebo tokiu poreikiu, tačiau man bekalbant ir jie pradėjo kalbėti. Kalbėti kažką padrąsinančio apie Timotiejų ir Paulių, apie gražius pavyzdius, pradėjo užtarti mane maldoje.
Tai man suteikė stiprybės judėti toliau, kuriant Mamų klubą. Tačiau "Paulius" taip ir eatsirado.
Kai atėjo laikas imti kitų darbų, konkrečiai knygos "Motinystės paslaptys" rašymo. Vėl jaučiausi kaip kačiukas, įmestas į vandenį. Dirbome komandoje , o komandos nariams buvo reikalingas palaikymas. Kiek galėjau, tiek drąsinau juos kiekviename žingsnyje. Drąsinau moteris, kurios rašė tekstus, drąsinau moteris, kurios taisė, redagavo juos, drąsinau prisijungti dar neapsisprendusias. Ir net tada, kai knyga pasirodė, reikėjo guosti ir drąsinti moteris, kad "viskas yra gerai", nes kai kurios, nepratusios prie viešumos,norėjo išplėšti savo pasakojimus:)))
Emociškai tai buvo labai sunki našta, juo lab, kad ji sutapo su priešlaikiniu Paulytės gimimu.
Bet "Pauliaus" šalia nebuvo...
O Dievas vedė toliau į naujo projekto seimoms.lt kūrimą. Kas tai per daiktas? Net šio dienoraščio pradžioje galiu jausti tą gimdymo kančią, kurią tenka išgyventikiekvienam pionieriui..
Nes jokio "Pauliaus" vėl nėra šalia... O taip norisi paguodos, pastiprinimo, padrąsinimo ir savo darbų įvertinimo. Bent kažkokio "feedbacko"... tačiau jo nėra...
Kartais girdžiu priekaištus Tu turi uždegti, tu turi sukurti, tu privalai... Taip, žinau, kad turiu, privalau ir esu įsipareigojusi..
Graužaties akimirką galiuosi kam visa tai pradėjau.. Kam nuolatos užsikabinu sau kilpą ant kaklo.. Kas mane verčia tai daryti?
Tikriausiai tai pionieriaus pašaukimas:
Matyti tai, ko kiti nemato
Daryti tai, ko niekados nedarei;
Išmokti tai, ko niekas nemokė;
Nešti naštą, kurios niekas nesupras, net artimiausieji.
Taip ir lieku vieniša su savo našta dėl Lietuvos šeimų.
Nežinau ar yra tokių žmonių, kurie norėtų būti pionieriais...
Tai man suteikė stiprybės judėti toliau, kuriant Mamų klubą. Tačiau "Paulius" taip ir eatsirado.
Kai atėjo laikas imti kitų darbų, konkrečiai knygos "Motinystės paslaptys" rašymo. Vėl jaučiausi kaip kačiukas, įmestas į vandenį. Dirbome komandoje , o komandos nariams buvo reikalingas palaikymas. Kiek galėjau, tiek drąsinau juos kiekviename žingsnyje. Drąsinau moteris, kurios rašė tekstus, drąsinau moteris, kurios taisė, redagavo juos, drąsinau prisijungti dar neapsisprendusias. Ir net tada, kai knyga pasirodė, reikėjo guosti ir drąsinti moteris, kad "viskas yra gerai", nes kai kurios, nepratusios prie viešumos,norėjo išplėšti savo pasakojimus:)))
Emociškai tai buvo labai sunki našta, juo lab, kad ji sutapo su priešlaikiniu Paulytės gimimu.
Bet "Pauliaus" šalia nebuvo...
O Dievas vedė toliau į naujo projekto seimoms.lt kūrimą. Kas tai per daiktas? Net šio dienoraščio pradžioje galiu jausti tą gimdymo kančią, kurią tenka išgyventikiekvienam pionieriui..
Nes jokio "Pauliaus" vėl nėra šalia... O taip norisi paguodos, pastiprinimo, padrąsinimo ir savo darbų įvertinimo. Bent kažkokio "feedbacko"... tačiau jo nėra...
Kartais girdžiu priekaištus Tu turi uždegti, tu turi sukurti, tu privalai... Taip, žinau, kad turiu, privalau ir esu įsipareigojusi..
Graužaties akimirką galiuosi kam visa tai pradėjau.. Kam nuolatos užsikabinu sau kilpą ant kaklo.. Kas mane verčia tai daryti?
Tikriausiai tai pionieriaus pašaukimas:
Matyti tai, ko kiti nemato
Daryti tai, ko niekados nedarei;
Išmokti tai, ko niekas nemokė;
Nešti naštą, kurios niekas nesupras, net artimiausieji.
Taip ir lieku vieniša su savo našta dėl Lietuvos šeimų.
Nežinau ar yra tokių žmonių, kurie norėtų būti pionieriais...
Tikslai
Nežinojau kaip suformuluoti šeimoms.lt pristatymą. Parašiau taip, bet gal kam kils geresnių arba papildomų minčių?
Šeimoms.lt siekia:
perteikti unikalią vienų šeimų gyvenimo patirtį bei gražiausias gyvenimo akimirkas kitoms šeimoms;
keisti požiūrį į vaikų auklėjimą;
skatinti betarpišką bendravimą tarp tėvų ir vaikų;
praturtinti mamas ir tėčius unikaliomis idėjomis bei patarimais;
pasiekti abu sutuoktinius krizės akimirką;
suteikti informaciją apie naujus komunikacijos būdus šeimoje;
padėti organizuoti bendrą šeimos gyvenimą kasdienybėje.
Kviečiame tapti šio projekto dalimi!
Jeigu šios mintys ir vertybės Jums artimos, rašykite man: seimoms.lt@gmail.com;
Arba pasirašykite seimoms.lt svečių knygoje:)
Šeimoms.lt siekia:
perteikti unikalią vienų šeimų gyvenimo patirtį bei gražiausias gyvenimo akimirkas kitoms šeimoms;
keisti požiūrį į vaikų auklėjimą;
skatinti betarpišką bendravimą tarp tėvų ir vaikų;
praturtinti mamas ir tėčius unikaliomis idėjomis bei patarimais;
pasiekti abu sutuoktinius krizės akimirką;
suteikti informaciją apie naujus komunikacijos būdus šeimoje;
padėti organizuoti bendrą šeimos gyvenimą kasdienybėje.
Kviečiame tapti šio projekto dalimi!
Jeigu šios mintys ir vertybės Jums artimos, rašykite man: seimoms.lt@gmail.com;
Arba pasirašykite seimoms.lt svečių knygoje:)
baneriukas seimoms.lt
Štai pirmasis baneriukas, kurį sukūrė Andrius. Šiaip, iš malonės. Nieko nereikėjo mokėti ir beveik prašyti nereikėjo. Ar tai ne stebuklas? Mes judame iš nieko, kitaip sakant iš pašaukimo:)
Kurybine grupė
Štai kuo aš didžiuojuosi!
Žmonėmis, kurie juda, klausydami savo širdies.
Jokiu būdu pati negalėjau šito padaryti. Bet tai padarė Dievas!
Man nežinomu būdu surinko Jus ir patraukė link savo darbo. Ačiū Jam!
Šioje vietoje norėčiau, kad moterys pralinksmintų naująsias gupės nares savo pasakojimais - "Kaip mes kūrėme www.seimoms.lt" .
Junkites prie bloggo bendraautorių ir rašykite!
2009 m. lapkričio 7 d., šeštadienis
issipilde
Negaliu patiketi kaip daug kas pasikeite per metus. Tiek svajota, tiek kančių kentėta ir štai... Jis jau yra!!!
Net nežinau kam ir bedėkoti už tai.. Jaučiuosi visiems ir viskam žiauriai dėkinga... JURGAI, kuri ne tik dizainu rūpinosi, bet ir palaikė mane sunkiame gyvenimo etape. SERGEJUI, kuris suprogramavo ir vis dar programuoja TVS'a.
VILMAI, kuri už rankos nusitempė i GNC, kad padrąsintų mane.
RASAI, kuri liko ištikima, kai visos durys buvo uždarytos.
SONATAI, kuri pirmoji atvažiavo pas mane į namus su kompiuteriu ir pasakė: "Imk viską, ko reikia".
VILIJAI, kuri augindama keturis vaikus, (ką tik pagimdžiusi) rašė rašė rašė...
VIRGILIJAI, kuri net per didelį nenorą, įvykdė kiekvieną mano prašymą.
JŪRATEI, kuri nepabijojo administratorės atsakomybės.
Ir kiekvienam, kuris ateityje prisijungs prie šio projekto.
Tokia puiki buvo pradžia. Ne aš viską sujungiau. Tikrai ne aš. Tai buvo ranka stipresnio ir galingesnio... Patvirtinkit, a?:)
Net nežinau kam ir bedėkoti už tai.. Jaučiuosi visiems ir viskam žiauriai dėkinga... JURGAI, kuri ne tik dizainu rūpinosi, bet ir palaikė mane sunkiame gyvenimo etape. SERGEJUI, kuris suprogramavo ir vis dar programuoja TVS'a.
VILMAI, kuri už rankos nusitempė i GNC, kad padrąsintų mane.
RASAI, kuri liko ištikima, kai visos durys buvo uždarytos.
SONATAI, kuri pirmoji atvažiavo pas mane į namus su kompiuteriu ir pasakė: "Imk viską, ko reikia".
VILIJAI, kuri augindama keturis vaikus, (ką tik pagimdžiusi) rašė rašė rašė...
VIRGILIJAI, kuri net per didelį nenorą, įvykdė kiekvieną mano prašymą.
JŪRATEI, kuri nepabijojo administratorės atsakomybės.
Ir kiekvienam, kuris ateityje prisijungs prie šio projekto.
Tokia puiki buvo pradžia. Ne aš viską sujungiau. Tikrai ne aš. Tai buvo ranka stipresnio ir galingesnio... Patvirtinkit, a?:)
2009 m. rugpjūčio 28 d., penktadienis
Seimoms.lt
Brangieji,kreipiuosi pagalbos i visus, kurie nešiojasi širdyje nors lašleį skausmo, kurį jaučiu ir aš. Rašau į tinklaraštį, nes nieko daugiau nesugalvoju. Pradėjus rengti svetainę šeimoms net nėra su kuo pasitarti.
Reikia pagalbos su tituliniu. Mano mintis butu tokia: Randame gerų fotografų ir uzžakome nuotraukų bent po vieną tema ŠEIMA, kuri atspindėtų realų gyvenimą. Kaip judėti toliau, kaip sudėti visą medžiagą, kurią esu sukaupusi? Labai reikia su kažkuo pasitarti...Please..
Reikia pagalbos su tituliniu. Mano mintis butu tokia: Randame gerų fotografų ir uzžakome nuotraukų bent po vieną tema ŠEIMA, kuri atspindėtų realų gyvenimą. Kaip judėti toliau, kaip sudėti visą medžiagą, kurią esu sukaupusi? Labai reikia su kažkuo pasitarti...Please..
2009 m. liepos 24 d., penktadienis
Nuo svajonių prie realybės
Pagaliau pradėjau dėti medžiagą į seimoms.lt
Na ir darbas:)) Ta prasme, kad auginant tris vaikus (vienas žindomas) ištaikyti laiko susikaupus sėdėti prie kompo sudėtinga.
Pav.šiandien kėliausi 4,30 ir pradėjau, kol visi miega. Klibinau klibinau visas senas nuotraukas. O baisios!!! Fotografuota su neaiskios paskirties daiktu, nuotraukos asmenines - dar blogiau. Jaučiu, kad sugadins visą reikalą.... Ir pačiai nefaina labai viešintis. Bet ką daryti, kai toks poreikis didžiulis yra??? Teks dalintis net slapčiausiu ir asmeniniu gyvenimu... Ech...
Na ir darbas:)) Ta prasme, kad auginant tris vaikus (vienas žindomas) ištaikyti laiko susikaupus sėdėti prie kompo sudėtinga.
Pav.šiandien kėliausi 4,30 ir pradėjau, kol visi miega. Klibinau klibinau visas senas nuotraukas. O baisios!!! Fotografuota su neaiskios paskirties daiktu, nuotraukos asmenines - dar blogiau. Jaučiu, kad sugadins visą reikalą.... Ir pačiai nefaina labai viešintis. Bet ką daryti, kai toks poreikis didžiulis yra??? Teks dalintis net slapčiausiu ir asmeniniu gyvenimu... Ech...
2009 m. birželio 12 d., penktadienis
Konferencija
Buvau sužavėta Seimo rūmuose vykusia Seimo rūmuose vykusia tarptautine konferencija “Šeimų judėjimai Europoje ir Lietuvoje: tikslai, siekiai ir bendradarbiavimas”.
Ypač paguodė mintis,kad visoje Europoje yra judėjimų, kurie skirti šeimai ir dėl šeimos. Elizabeth Bruman (Vokietija) kalbėjo, jog "šeimų politika yra daugiau nei šeimos ir karjeros derinimas, nei lygios galimybės...Šeima kaip gyenimo forma yra patraukli. Šeimos tema yra labai svarbi politikos dalis. Visuomenė išgyvena permainų laikotarpį, tačiau modernūs procesai visuomet yra prieštarigi. Šiuolaikiniam žmogui keliami labai aukšti reikalavimai ir šeima tampa persirengimo vieta, kur keičiamos kaukės. Tik šeimos rate žmogus suvokia save kaip visuotinį, visada mylimą asmenį. Tik šeima užtikrina regeneraciją ir rekreaciją visiems šeimos nariams. Šeima nėra tik privatus asmeninis reikalas. Turime būti suinteresuoti, kad šeimos funkcionuotų."
Giusepe Barbaro (Italija) "Šeima nėra tik asmeninis reikalas. Tai yra ir asmeninis ir visuomeninis reikalas. Nors šeimos vaidmuo yra sunkiai apibrėžiamas. Europai reikia šeimos, kad surastų savo ateitį ir savo tapatybę. Santykis tarp šeimos ir socialinės politikos kiekvienoje šalyje yra labai skirtingas. Turėtume apibrėžti šeimos modelį, tačiau tai padaryti yra labai sunku visai Europai..."
Svečias iš Vengrijos kalbėjo: "Bažnyčia į laiką šeimos rate žiūri kaip į laiką, kur gimsta vertybės.Būtina pripažinti santuokos orumą ir neliečiamumą.Kaip ir gyvybės išsaugojimą ir žmogaus orumą nuo pradėjimo iki mirties. Kiekviena nuostata, nukreipta prieš orumą, nukreipta ir prieš šeimą."
Na, daug nekonspektavau, keletą minčių, kad perteikčiau dvasią, kurioje vyko konferencija. Dalyvavo ministras Dagys, viseministrė Ramonienė, seimo nariai ir daugėlio organizacijų atstovai.
Buvau labai padrąsinta keliauti savo keliu. Man šis renginys buvo dar vienas žodelis iš Dievo.
Ypač paguodė mintis,kad visoje Europoje yra judėjimų, kurie skirti šeimai ir dėl šeimos. Elizabeth Bruman (Vokietija) kalbėjo, jog "šeimų politika yra daugiau nei šeimos ir karjeros derinimas, nei lygios galimybės...Šeima kaip gyenimo forma yra patraukli. Šeimos tema yra labai svarbi politikos dalis. Visuomenė išgyvena permainų laikotarpį, tačiau modernūs procesai visuomet yra prieštarigi. Šiuolaikiniam žmogui keliami labai aukšti reikalavimai ir šeima tampa persirengimo vieta, kur keičiamos kaukės. Tik šeimos rate žmogus suvokia save kaip visuotinį, visada mylimą asmenį. Tik šeima užtikrina regeneraciją ir rekreaciją visiems šeimos nariams. Šeima nėra tik privatus asmeninis reikalas. Turime būti suinteresuoti, kad šeimos funkcionuotų."
Giusepe Barbaro (Italija) "Šeima nėra tik asmeninis reikalas. Tai yra ir asmeninis ir visuomeninis reikalas. Nors šeimos vaidmuo yra sunkiai apibrėžiamas. Europai reikia šeimos, kad surastų savo ateitį ir savo tapatybę. Santykis tarp šeimos ir socialinės politikos kiekvienoje šalyje yra labai skirtingas. Turėtume apibrėžti šeimos modelį, tačiau tai padaryti yra labai sunku visai Europai..."
Svečias iš Vengrijos kalbėjo: "Bažnyčia į laiką šeimos rate žiūri kaip į laiką, kur gimsta vertybės.Būtina pripažinti santuokos orumą ir neliečiamumą.Kaip ir gyvybės išsaugojimą ir žmogaus orumą nuo pradėjimo iki mirties. Kiekviena nuostata, nukreipta prieš orumą, nukreipta ir prieš šeimą."
Na, daug nekonspektavau, keletą minčių, kad perteikčiau dvasią, kurioje vyko konferencija. Dalyvavo ministras Dagys, viseministrė Ramonienė, seimo nariai ir daugėlio organizacijų atstovai.
Buvau labai padrąsinta keliauti savo keliu. Man šis renginys buvo dar vienas žodelis iš Dievo.
2009 m. birželio 3 d., trečiadienis
Monologo pabaiga
Ačiu Dievui, pagaliau atsirado žmonių, besidominčių ir pritariančių šiam projektui.
Pirmasis susitikimas įvyko spontaniškai, tikrai ne mano valia. Nutarėme susitikti birželio antroje pusėje. Nesijaučiau visiškai saugi, nes nepažinojau tos organizacijos iš arčiau (be to tokia mano neigiamos patirties įtaka).
O kaip buvau nustebusi, kad sulaukiau gerų žodžių ir palaikymo. Siūlė drauge rengti projektą, net įdarbinti... Niekaip nesuprantu kaip jie mane atkapstė ir patikėjo... Niekaip nesuprantu. NEžinau ką daryti, tačiau džiaugiuosi, kad kažkas kelia iš duobės. Kaip nuostabu, kai Dievas prikelia tai, ką pats palaidoji.
Pirmasis susitikimas įvyko spontaniškai, tikrai ne mano valia. Nutarėme susitikti birželio antroje pusėje. Nesijaučiau visiškai saugi, nes nepažinojau tos organizacijos iš arčiau (be to tokia mano neigiamos patirties įtaka).
O kaip buvau nustebusi, kad sulaukiau gerų žodžių ir palaikymo. Siūlė drauge rengti projektą, net įdarbinti... Niekaip nesuprantu kaip jie mane atkapstė ir patikėjo... Niekaip nesuprantu. NEžinau ką daryti, tačiau džiaugiuosi, kad kažkas kelia iš duobės. Kaip nuostabu, kai Dievas prikelia tai, ką pats palaidoji.
2009 m. gegužės 12 d., antradienis
FORUMAS!!!!
Kviečiu krikščionių šeimas burtis į grupę, skirtą šeimoms. Šiuo metu vyksta paruošiameiji darbai: programuojama internetinė svetainė ir kuriamas krikščionių šeimų forumas.
Reikalinga VISŲ pagalba kuriant aktualias temas forumui ir žmonės, norintys moderuoti - bent po temelę kiekvienas.
P.S. Pridedu po metų. Forumui sukurti taip ir neatsirado jokia grupė. Tad kaip šovė į galvą, taip ir sukūriau. Pataisysime drauge, jei kas ne taip.
Reikalinga VISŲ pagalba kuriant aktualias temas forumui ir žmonės, norintys moderuoti - bent po temelę kiekvienas.
P.S. Pridedu po metų. Forumui sukurti taip ir neatsirado jokia grupė. Tad kaip šovė į galvą, taip ir sukūriau. Pataisysime drauge, jei kas ne taip.
2009 m. balandžio 27 d., pirmadienis
Ar?
Ką Jūs į tai, brangieji,kad susijungtume į kokią didesnę šeimų grupę? Argi ne laikas? Tai vienur tai kitur sužiba švieselė šeimų labui. Tai vienais metais, tai kitais. Bet visi, kas tarnavo, supranta tą naštą ir tą svorį ir tikriausiai nebenori jo nešti vieni.
Pavyzdžiui, Evangelinio seminaro metu BTŽ užsirašiau į šeimų grupę pas Anželiką Šeima-Šeimai. Tikėjausi sutikti bendraminčių, pasidžiaugti, pasidalinti savo idėjomis.
Deja, teko džiaugitis viena:)) Į popietę atėjo vienas kitas bažnyčiokai. Nesupratau?! Ar tai mums nerūpi ar yra kažkokios man nesuprantamos priežastys...
Panašiai ir minėtų prancūzų seminare, tikėjausi daug daugiau žmonių iš mūsų bendruomenės. Kame gi užstrigome?
Gal būt jau taip esame nusivylę jais? Šimtus kartų žadėtieji tarnavimai nedavė jokios naudos mūsų šeimoms...
Man matosi, jog jau pats Grupės egzistavimas, pavyzdžiui seimoms.lt, įžiebtų viltį daugėlyje krikščioniškų šeimų. Ar aš klystu?
Pavyzdžiui, Evangelinio seminaro metu BTŽ užsirašiau į šeimų grupę pas Anželiką Šeima-Šeimai. Tikėjausi sutikti bendraminčių, pasidžiaugti, pasidalinti savo idėjomis.
Deja, teko džiaugitis viena:)) Į popietę atėjo vienas kitas bažnyčiokai. Nesupratau?! Ar tai mums nerūpi ar yra kažkokios man nesuprantamos priežastys...
Panašiai ir minėtų prancūzų seminare, tikėjausi daug daugiau žmonių iš mūsų bendruomenės. Kame gi užstrigome?
Gal būt jau taip esame nusivylę jais? Šimtus kartų žadėtieji tarnavimai nedavė jokios naudos mūsų šeimoms...
Man matosi, jog jau pats Grupės egzistavimas, pavyzdžiui seimoms.lt, įžiebtų viltį daugėlyje krikščioniškų šeimų. Ar aš klystu?
Sabina ir Jean Marc Poujade seminaras
Gėda prisipažinti, tačiau, kaip ir daugelis, nieko gero nesitikėjau ir aš iš šių svečių. Pavargome mes nuo amerikoniškų juokelių, nuo reikalvimų, nuo žodžių "privalai" ir nuo populiariosios psichologijos straipsnių.
Tad kaip stipriai buvau nustebinta, kai jų tarnavimo metų liejosi Šventoji Dvasia ir tiesiog nematomai mus gydė, mokė ir rodė kaip geriau pasielgti. Tikrai galiu jau tą pat minutę pritaikyti tai, kas buvo kalbama. Pagaliau nuo teorijos pereisime prie praktikos:))
Didžiausias ir pats milžiniškiausias AČIŪ Pagojams ir visiems, kurie organizavo šį nuostabų seminarą.
Tad kaip stipriai buvau nustebinta, kai jų tarnavimo metų liejosi Šventoji Dvasia ir tiesiog nematomai mus gydė, mokė ir rodė kaip geriau pasielgti. Tikrai galiu jau tą pat minutę pritaikyti tai, kas buvo kalbama. Pagaliau nuo teorijos pereisime prie praktikos:))
Didžiausias ir pats milžiniškiausias AČIŪ Pagojams ir visiems, kurie organizavo šį nuostabų seminarą.
2009 m. sausio 20 d., antradienis
Abejonės
Aš be galo laiminga, kad darbas dėl Lietuvos šeimų vėl pajudėjo. Na, tiesa, pasakius, dieną esu užsidegusi, pilna idėjų ir jėgų darbui, o vakarui artėjant pradeda lįsti abejonės dėl to krūvio - ar pakelsiu, dėl to, ar vėl kas nors nepasinaudos.. Na, tiesa pasakius, jau turiu tokią patirtį dėl to ir nedrąsu šiek tiek.
Norisi suteikti žmonėms vietą ieškoti, išsakyti, kelti nelengvus klausimus, pasiūlyti bent siūolo galą. Bet, ech, tokia kultūra pas mus inernetinė... Kaip gi viskas vyks?
Norisi suteikti žmonėms vietą ieškoti, išsakyti, kelti nelengvus klausimus, pasiūlyti bent siūolo galą. Bet, ech, tokia kultūra pas mus inernetinė... Kaip gi viskas vyks?
2009 m. sausio 19 d., pirmadienis
Pagalba yra
Pastaruoju metu radau tiek daug naudingos informacijos šeimoms, kad norisi net pasidalinti su kitomis šeimomis. Taip pat Lietuvoje pradeda rastis įvairių patarnavimų, ratų, specialistų. Geras laikas pradėti judėti ir mūsų bendruomenėje, tačiau, kaip visada, trūksta laiko...
2009 m. sausio 14 d., trečiadienis
Laukiu
Šio dienoraščio neplanavau rašyti, tačiau ką Viešpats įdėjo, to jau neišmesi iš savęs...Vaikštau kaip laukdama kūdikio. Nežinau kas ir kada gims...Laukiu... Palieku viską Jam ir laukiu...